Vėžį sukeliančios cheminės medžiagos

ES nuolat stengiasi išsiaiškinti, kurios cheminės medžiagos sukelia vėžį. Yra žinoma, kad kai kurios cheminės medžiagos sukelia vėžį, todėl yra griežtai kontroliuojamos teisės aktais siekiant apsaugoti žmones, kurie gali patirti jų poveikį.

Daugelis žmonių žino, kad kai kurie mūsų kasdieniame gyvenime įprasti dalykai, pavyzdžiui, tabako dūmai ir ultravioletiniai saulės spinduliai, sukelia vėžį.

Asbestas yra dar vienas gerai žinomas pavyzdys, todėl jo naudojimas yra griežtai kontroliuojamas. Nors tabako rūkymas yra pagrindinė plaučių vėžio priežastis, asbesto poveikis taip pat yra vienas pagrindinių profesinės rizikos veiksnių, susijusių su pavojumi susirgti plaučių vėžiu. Tačiau Europos Sąjungoje prie kancerogenų priskiriama daug daugiau medžiagų, apie kurias daugelis žmonių niekada nėra girdėję.

Rizika ir cheminių medžiagų poveikis

Jeigu jums neramu dėl kancerogenų poveikio, svarbu žinoti, jog tai, kad tam tikra medžiaga priskiriama prie kancerogenų, nebūtinai reiškia, kad reikia nerimauti, jei naudojate gaminį, kurio sudėtyje yra šios medžiagos.

Tikimybė susirgti vėžiu, visada priklauso nuo medžiagos kiekio ir jos poveikio, kitaip tariant, su kokiu medžiagos kiekiu, kaip dažnai ir kokiu būdu vyksta sąlytis.

Jei medžiagos neišskiriama į aplinką arba jei nepatiriame jos poveikio, ji nekels mums grėsmės. Jei rankose laikysite cigarečių pakelį, vėžiu nesusirgsite, tačiau jei daug rūkysite, ilgainiui šia liga susirgti galite.

Tikimybė susirgti vėžiu dėl sąlyčio su konkrečia chemine medžiaga priklauso nuo keleto veiksnių, pavyzdžiui:

cheminės medžiagos, kurios poveikį patyrėte, rūšies;
cheminės medžiagos, kurios poveikį patyrėte, kiekio;
kaip dažnai, kada ir kaip patyrėte cheminės medžiagos poveikį;
cheminės medžiagos poveikio trukmės;
bendros jūsų sveikatos būklės ir genų;
galimo kitų medžiagų, kurios gali sukelti vėžį, poveikio.

Kokių veiksmų imasi ES?

Kai esama įrodymų, kad medžiaga sukelia vėžį, ji priskiriama prie kancerogenų. Tada taikomi ES lygmeniu nustatyti šios medžiagos naudojimo apribojimai.

ES nuolat dirba siekdama išsiaiškinti, kurios medžiagos gali sukelti vėžį ir kitaip pakenkti sveikatai. Įmonės pateikia informaciją apie tai, kokias chemines medžiagas naudoja. Tuomet Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) tikrina šias medžiagas ir pirmenybę teikia svarbiausioms medžiagoms, pavyzdžiui, toms, kurios yra plačiai naudojamos ir kurios gali turėti poveikio vartotojams, darbuotojams arba aplinkai. Jei norite sužinoti daugiau apie tai, kaip taikomi teisės aktai, galite skaityti puslapyje „Kaip kontroliuojamos cheminės medžiagos?“ pateiktą informaciją.

Cheminių medžiagų, kurios, turimomis žiniomis, sukelia vėžį, pavyzdžiai:

1,4-dichlorbenzenas (DCB) daugelį metų buvo naudojamas gaminant viešiesiems tualetams, namams ir biurams skirtus oro gaiviklius ir dezodorantus. Dabar žinome, kad jis gali sukelti kepenų vėžį, todėl Europos Sąjungoje tokiai paskirčiai jį naudoti draudžiama. Šis draudimas naudingas ne tik namuose oro gaiviklius naudojantiems vartotojams, bet ir žmonėms, dirbantiems ten, kur naudojami oro gaivikliai.

Kitas pavyzdys – cheminiai junginiai, vadinami azodažikliais, kurie gali išskirti vėžį sukeliančias chemines medžiagas, vadinamas aromatiniais aminais. Nuo 2003 m. azodažiklių naudojimas tekstilės ir odos gaminiuose, kurie liečiasi su oda, yra ribojamas.

Jei Europos Sąjungoje medžiaga priskiriama prie kancerogenų, dažniausiai jai taikomas apribojimas, pagal kurį ją draudžiama parduoti vartotojams.