Skip to Content

Cheminės medžiagos ir klimato kaita

Pasauliniu mastu dar niekada nebuvo suvartojama tiek daug energijos, kiek dabar, o tai daro didelį poveikį Žemės klimatui. Tačiau, nors į aplinką išsiskiriant kai kurioms cheminėms medžiagoms klimato kaita gali vykti sparčiau, cheminės medžiagos taip pat iš dalies padeda spręsti atitinkamas problemas.

Mums dar niekada nereikėjo tiek daug energijos kaip dabar. Visame pasaulyje energijos suvartojama daugiau nei kada nors anksčiau ir jos poreikis sparčiai didėja. Prie svarbiausių tai lemiančių veiksnių galima priskirti besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių ekonomikos augimą, gyventojų prieaugį ir tai, kad vis dažniau naudojame energiją naudojančius prietaisus.

Šiltnamio efektas

Saulės spinduliuotę sudaro matoma šviesa, taip pat plika akimi nematoma ultravioletinė, infraraudonoji ir kitų rūšių spinduliuotė.

Maždaug trečdalis Žemės atmosferai tenkančios spinduliuotės debesimis, ledu, sniegu, smėliu ir kitais atspindinčiais paviršiais atsispindima atgal į kosminę erdvę. Kiti du trečdaliai sugeriami Žemės paviršiuje ir atmosferoje. Sausumai, vandenynams ir atmosferai šylant pakartotinai skleidžiama energija – infraraudonoji šiluminė spinduliuotė, kuri pereina per atmosferą.

Šilumą sulaikančios dujos, pavyzdžiui, anglies dioksidas (CO2), sugeria šią infraraudonąją spinduliuotę ir neleidžia jai išsisklaidyti kosminėje erdvėje, todėl atsiranda vadinamasis šiltnamio efektas.

Atmosferoje besikaupiančios CO2 ir kitos šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra pagrindinis pastaruoju metu vykstančią klimato kaitą skatinantis veiksnys.

Dėl žmogaus veiklos išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos

Nustatyta, kad CO2 lemia 64 proc. žmogaus veiklos sukelto visuotinio atšilimo. Kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama kur kas mažiau, tačiau jos vis tiek labai prisideda prie bendro klimato atšilimo poveikio, nes jos daug geriau sulaiko šilumą nei CO2. Pavyzdžiui, metanas (CH4), kuris lemia 17 proc. žmogaus veiklos sukelto visuotinio atšilimo, ir azoto suboksidas (N2O), kuris lemia 6 proc. šio atšilimo.

Pagrindinės dėl žmogaus veiklos išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir jų šaltiniai yra šie:

  • deginant iškastinį kurą (anglį, naftą ir dujas), kuris naudojamas elektros energijos gamybos, transporto ir pramonės srityse bei namų ūkiuose, taip pat dėl žemės naudojimo keitimo, pavyzdžiui, miškų naikinimo išskiriamas CO2;
  • vykdant žemės ūkio veiklą ir atliekoms yrant sąvartynuose išskiriamas CH4;
  • pramonėje naudojamos fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, pavyzdžiui, hidrofluorangliavandenilis (HFC), perfluorangliavandenilis (PFC), sieros heksafluoridas (SF6) ir azoto trifluoridas (NF3).

Kaip ES siekia sušvelninti klimato kaitą?

ES įvairiais lygmenimis imasi veiksmų. Pavyzdžiui, ji siekia sumažinti išmetamą fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios mažiau prisideda prie klimato kaitos nei CO2, tačiau vis tiek kelia tam tikrą susirūpinimą sprendžiant klimato kaitos problemas, kiekį. Šios dujos naudojamos kelių rūšių gaminiuose, pavyzdžiui, šaldymo, oro kondicionavimo ir šilumos siurblių įrenginiuose. Taip pat ES siekia sumažinti išmetamą PFC, naudojamo kosmetikos ir farmacijos pramonėje, ir SF6, naudojamo izoliacinėms dujoms gaminti, kiekį.

Nors fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų į atmosferą išmetama mažiau nei kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, šios dujos yra labai stiprios – jų daromas klimato atšilimą lemiantis poveikis yra 23 000 kartų didesnis nei CO2 daromas poveikis.

Todėl ES nusprendė kontroliuoti jų naudojimą. ES reglamentu dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų siekiama dviem trečdaliais sumažinti Sąjungoje išmetamą šių dujų kiekį, palyginti su 2014 m. kiekiu. Šia iniciatyva iš dalies siekiama įgyvendinti bendrą ES tikslą, t. y. 2050 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 80–95 proc., palyginti su 1990 m. kiekiu.

Cheminių medžiagų yra visur ir jos taip pat iš dalies padeda spręsti problemas

Dėl cheminių medžiagų ne tik kyla problemų – jos taip pat iš dalies padeda spręsti problemas. Naudojant tvariosios energijos išteklius, pavyzdžiui, saulės energiją, remiamasi chemijos pramonės naujovėmis, pavyzdžiui, naudojamos nanomedžiagos.

Vienas pagrindinių su atsinaujinančiąja energija susijusių sunkumų – kaip padidinti jos gyvybingumą taikant energijos kaupimo sprendimus. Pavyzdžiui, geriausios sąlygos naudoti saulės baterijų plokštes yra dykumose, tačiau dauguma žmonių gyvena kitur. Taip pat vėjo jėgainės energiją gamina naktį, tada, kai jos vartojame mažiausiai. Kitaip tariant, technologijos, kuriomis siekiama pagerinti energijos kaupimą ir gabenimą, yra viena iš svarbių mokslinių tyrimų sričių, kuriose reikia diegti naujoves.

Daugiau informacijos


Route: .live2