Kaip sužinoti, ar nanomedžiaga yra toksiška?

Vienas iš klausimų, kurį bando išsiaiškinti mokslininkai, yra susijęs su tuo, ar nanomedžiagos patenka į mūsų kūnus, juose lieka ir ilgainiui kaupiasi, ar yra pašalinamos arba suvirškinamos. Tai nėra lengva užduotis.

Yra daugybė aspektų, į kuriuos reikia atsižvelgti bandant išsiaiškinti, ar nanomedžiagos yra kenksmingos, pavyzdžiui, dydis ir forma, taip pat ne ką mažiau svarbu išsiaiškinti, kaip dalelė toliau funkcionuoja, kai ji išskaidoma į nanodydžio dalelę. Pavyzdžiui, vienos nanomedžiagos gali pasiekti kūno dalis, o kitos – ne, be to, reikia išsiaiškinti, kokius padarinius gali sukelti tokios nanomedžiagos.

Žinoma, ši užduotis dar labiau pasunkėja būtent dėl ypač mažo šių medžiagų dydžio. Priemonės, kuriomis galima aptikti ir analizuoti nanodaleles, sukurtos visai neseniai.

Kokia yra rizika?

Vienos nanomedžiagos gali pažeisti kūno ląsteles, o kitos, kaip paaiškėjo, yra nekenksmingos. Kai kurios nanomedžiagos dėl savo nedidelio dydžio gali prasiskverbti giliai į plaučius jas įkvėpus. Patekusios į plaučius, jos gali sukelti uždegimą. Kita rizika yra susijusi su tuo, kad nanomedžiagos gali būti pernešamos per kraują ir patekti į tokius organus kaip kepenys, inkstai, širdis ar blužnis, ir sukelti ligas.

Atlikus tyrimus su žiurkėmis paaiškėjo, kad tam tikros nanodalelės gali dažniau sukelti uždegimą ir vėžį, palyginti su ta pačia tik didesnio dydžio medžiaga.

Nanodalelės į žmogaus kūną gali patekti trimis skirtingais būdais:

• per kvėpavimo takus;
• valgį ar gėrimą;
• arba odą.

Ar mums daromas poveikis?

Vertindami nanomedžiagų riziką, taip pat turite išsiaiškinti, ar jos daro mums poveikį. Nanomedžiagų randama įvairiose vietose, įskaitant gamtą. Jų aptinkama, pavyzdžiui, išsiveržusio ugnikalnio pelenuose, dulkėse ir jūros brizuose, taip pat miesto aplinkoje, pavyzdžiui, dyzelinių variklių išmetamosiose dujose.

Mums vis dar reikia daugiau informacijos apie daugybę nanomedžiagų, kurios naudojamos tiek darbo vietose, tiek vartojimo prekėse; tik taip galėsime įvertinti jų saugą.

ECHA ir kitos institucijos imasi veiksmų siekdamos išsiaiškinti, kaip teisės aktai, kuriais reglamentuojamos cheminės medžiagos, turi būti taikomi nanomedžiagoms, kad būtų geriau užtikrintas saugus jų naudojimas.

Sužinokite daugiau apie nanomedžiagas ir tai, kur jos naudojamos.

 DAUGIAU INFORMACIJOS