Nanomedžiagos darbe
Šiandien nanomedžiagų galime rasti beveik visur, tačiau kai kurie darbuotojai su jomis susiduria dažniau nei kiti. Jei vienaip ar kitaip dirbate su mažomis dalelėmis, jums vertėtų perskaityti toliau pateiktą informaciją.
Nors šiandien nanomedžiagų galima rasti daugybėje produktų, kai kurie darbuotojai dažnai patiria kitokį ir labiau tiesioginį nanomedžiagų poveikį nei vartotojai.
Nanosidabras mažina bakterijų kiekį, todėl jis naudojamas drabužiuose, indaplovėse, šaldytuvuose ir ligoninių įrenginiuose – tai tik keletas pavyzdžių. Kitos nanomedžiagos naudojamos maisto produktuose, elektronikos įrenginiuose, kosmetikos gaminiuose ir įvairiuose kituose kas dieną naudojamuose produktuose.
Kai kurios nanomedžiagos, jei jas įkvėpsime, gali sukelti plaučių uždegimą, o patekusios į kraujotakos sistemą gali pasiekti ir kitus organus, pavyzdžiui, kepenis, inkstus ir blužnį, kuriems gali turėti toksinį poveikį.
Nanomedžiagų, kaip ir bet kurios kitos cheminės medžiagos, riziką reikia vertinti kiekvienu konkrečiu atveju, tačiau nanomedžiagų saugumui įvertinti reikia išsamesnių duomenų. ECHA ir kitos institucijos siekia išaiškinti, kaip cheminių medžiagų teisės aktus taikyti nanomedžiagoms, siekiant užtikrinti saugų jų naudojimą.
Kas dirba su nanomedžiagomis?
Su nanodalelėmis galite susidurti visose darbo vietose, kur jos gaminamos arba su jomis dirbama. Ypač turėtumėte susirūpinti, jei jūs, pavyzdžiui:
- dirbate pakavimo srityje, kur gaminamos nanodalelės;
- valote arba prižiūrite įrangą, pavyzdžiui, filtrus;
- jūsų darbas susijęs su suvirinimo procesais;
- dažote arba šlifuojate paviršius;
- renkate, vežate ar šalinate atliekas.
Kaip susiduriu su nanomedžiagomis?
Nanomedžiagos į jūsų kūną gali patekti trimis skirtingais būdais: jas galima įkvėpti, nuryti su maistu ar gėrimais arba jos gali įsigerti per odą.
Pavyzdžiui, dauguma dažų pigmentų yra nanomedžiagos. Jei purškiamus dažus naudojate be jokių apsaugos priemonių, galite įkvėpti nanomedžiagų. Todėl norint gaminį naudoti saugiai svarbu skaityti etiketes.
Sąlytis su oda gali įvykti, kai dirbate su milteliais arba skysčiais, pavyzdžiui, dažais, arba būdami dulkėtoje aplinkoje, kurioje yra nanodalelių.
Mažai tikėtina, kad nanodalelės į kūną pateks per sveiką odą, tačiau visada patariama vengti sąlyčio su oda ir laikytis profesinės higienos principų.
Nanodaleles galima praryti tik jeigu nesilaikoma saugos taisyklių, pavyzdžiui, jei neplaunate rankų arba apsauginius drabužius, su kuriais dirbote prie nanomedžiagų, dėvite ne darbo vietoje.
Kur galiu kreiptis patarimo?
Jei nesate tikras, ar medžiagose, su kuriomis dirbate, yra nanodalelių, tai turėtumėte išsiaiškinti iš etikečių ir piktogramų, rodančių galimus pavojus. Prie medžiagos taip pat turėtų būti saugos duomenų lapas su informacija apie riziką ir asmenines apsaugos priemones ir patarimais, kaip elgtis patyrus nenumatytą nanomedžiagos poveikį. Jei vis dar nesate tikras, kreipkitės į savo tiesioginį vadovą arba darbo vietos darbo saugos instruktorių.
Taip pat skaitykite
-
generalKas yra nanomedžiagos?
Nanomedžiagos yra išties mažos. Tiesą sakant, labai labai mažos. Vis dėlto jos gali daryti didelį poveikį mūsų kasdieniam gyvenimui, todėl kelia didelį susidomėjimą ir mums svarbu turėti apie jas žinių.
-
generalNanomedžiagos ir sveikata
Ar nanoformos medžiagos yra pavojingesnės už įprasto dydžio medžiagas? Vienos medžiagos yra pavojingesnės, o kitos ne. Kaip ir bet kurią kitą cheminę medžiagą, nanomedžiagas reikia vertinti atskirai.