Poveikis vandens organizmams - Chemicals In Our Life

Poveikis vandens organizmams

Nors teršalų išmetimą ribojame, vis dėlto daug cheminių medžiagų, kurias šiuo metu naudojame, galiausiai patenka į aplinką, taip pat į ežerus, upes ir vandenynus. Daugelis cheminių medžiagų yra nekenksmingos, tačiau nenuostabu, kad žmonėms kenksmingos cheminės medžiagos taip pat gali pakenkti aplinkai ir vandens ekosistemų gyvūnams.

Gyvendami Europoje švarų vandenį, gaivų orą ir neužterštą gamtą laikome savaime suprantamu dalyku. Tačiau iš tikrųjų, jei tinkamai nekontroliuosime pavojingų cheminių medžiagų naudojimo, jos gali patekti į natūralią gamtinę aplinką. Šios nuodingosios medžiagos gali būti pavojingos žuvims ir laukinei gyvūnijai ir turėti ilgalaikių neigiamų ekologinių padarinių.

Kokių veiksmų imasi ES?

ES ne tik reikalauja medžiagas klasifikuoti kaip pavojingas ir ženklinti, kad vartotojai ir darbuotojai galėtų jas saugiai naudoti, bet ir imasi griežtesnių priemonių tais atvejais, kai rizika yra nepriimtinai didelė.

Minėtinas pavyzdys – epoksipropilneodekanoatas (EPDA), kuris yra naudojamas dažams, lakams, klijams ir statybinėms medžiagoms gaminti. Dažniausiai šią medžiagą naudoja darbininkai, tačiau ją galima rasti ir vartotojams skirtuose dangos produktuose, pavyzdžiui, medžio lakuose ir dažuose.

Įrodyta, kad ši medžiaga yra toksiška vandens organizmams, be to, įtariama, kad ji gali sukelti genetinius defektus vaikams, taip pat gali sukelti alergines odos reakcijas.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių EPDA priskiriamas prie mutagenų, o tai reiškia, kad jis gali pažeisti mūsų genus. Kadangi ši medžiaga yra tokia pavojinga, ją gaminančios, importuojančios ar naudojančios įmonės privalo laikytis griežtų taisyklių, kad apsaugotų aplinką ir darbuotojus. Pavyzdžiui, yra nustatytos griežtos EPDA pakavimo taisyklės, pagal kurias privaloma aiškiai nurodyti medžiagos keliamą pavojų. Turėdami daugiau informacijos, darbdaviai ir darbuotojai gali geriau apsisaugoti ir sumažinti bet kokią naudojant medžiagą daromą žalą aplinkai, įskaitant vandens organizmus.

Paviršinio vandens laukinės gyvūnijos apsauga

Dar vienas konkretus pavyzdys – nonilfenoletoksilatai (NPE). Tai medžiagos, kurios yra naudojamos gaminant tam tikrų rūšių tekstilę. Jų poveikis kelia pavojų aplinkai, ypač vandens organizmams, gyvenantiems paviršiniame vandenyje. Šių medžiagų į aplinką patenka plaunant tekstilės gaminius. NPE yra ne tik drabužiuose, bet ir įvairiuose prieduose, interjero tekstilės gaminiuose, pluoštuose, verpaluose, austinėse ir megztinėse detalėse.

Dėl žalos aplinkai šiai medžiagų grupei pagal REACH reglamentą taikomas apribojimas, o nuo 2021 m. vasario 3 d. tekstilės gaminius, kurių sudėtyje šių medžiagų yra daugiau nei tam tikra nustatyta riba ir kuriuos galima skalbti vandenyje, bus draudžiama pateikti rinkai.

Aplinką tausojančios alternatyvos

Siekis apsaugoti aplinką nuo taršos yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių buvo priimtas REACH reglamentas. Svarbiausias ECHA ir REACH prioritetas – skatinti pramonės įmones kontroliuoti medžiagų naudojimą ir keisti pavojingąsias medžiagas mažiau kenksmingomis.

Angliavandenilių tirpikliai – tai kasdienių produktų, pavyzdžiui, dažų ir padangų, gamybai naudojamos medžiagos. Deja, bet ir jie gali turėti neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai. Viena įmonė, remdamasi REACH reglamente nustatyta moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai taikoma išimtimi, tyrė įprastų angliavandenilių tirpiklių aplinką tausojančias alternatyvas.

Jų tyrimas padėjo atrasti naujų medžiagų, kurios trumpiau išlieka vandenyje ir veikiausiai yra biologiškai skaidžios. Šios naujos, labiau aplinką tausojančios alternatyvos parduodamos įmonėms, norinčioms sumažinti savo poveikį gamtai.

Europoje taip pat taikoma Vandens pagrindų direktyva, kuri apima visus aplinkosaugos teisės aktus ir kuria užtikrinama, kad siektume aiškaus tikslo turėti švarų vandenį. Jeigu susidomėjote, daugiau informacijos apie šį teisės aktą galite rasti spustelėję toliau pateiktą nuorodą.

Daugiau informacijos